Klausimai, atsakymai

Kaip suteikiamos mokesčio lengvatos už darželį?

Vadovaujantis Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigose, nustatymo tvarkos aprašu (žr. skiltyje „Paslaugos“ „Paslaugų kainoraštis ir mokesčio lengvatos“), patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos, taikomos mokesčio lengvatos. Mokesčio lengvatos suteikiamos pagal lopšelio-darželio „Ežerėlis“ nustatytą tvarką:

1. Prašymai, kurių pagrindu taikomos atlyginimo už vaikų išlaikymą lengvatos, pateikiami direktoriui priimant vaiką į lopšelį-darželį ar jį lankant (žr. skiltyje „Paslaugos“ „Paslaugų kainoraštis ir mokesčio lengvatos“).
2. Atlyginimo už vaiko išlaikymą lengvatos taikomos nuo pirmos kito mėnesio dienos, kai šeima įgyja teisę į lengvatą ir kreipiasi raštu dėl jos.
3. Prašyme dėl lengvatos tėvai (kiti teisėti vaiko atstovai) raštu įsipareigoja pranešti apie pasikeitusias lengvatų taikymo aplinkybes. Paaiškėjus apie neteisėtą naudojimąsi lengvata, tėvai (kiti teisėti vaiko atstovai) įspėjami raštu ir įpareigojami perskaičiuotą atlyginimą sumokėti per mėnesį ne ginčo tvarka.
4. Atlyginimo už vaiko išlaikymą lengvatos taikymas įforminamas lopšelio-darželio direktoriaus įsakymu, su kuriuo kitą dieną supažindinamas apskaitą tvarkantis asmuo ar įstaiga, jei apskaita perduota tvarkyti kitai įstaigai.
5. Lopšelio-darželio sekretorius išsiunčia pranešimą tėvams (kitiems teisėtiems vaiko atstovams) el. dienyne „Mūsų darželis“ apie pritaikytą lengvatą per 3 darbo dienas.
6. Nustatant atlyginimą už vaiko išlaikymą, tvarkomi šie asmens duomenys:
6.1. identifikaciniai duomenys:
6.1.1. tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas;
6.1.2. vaiko (brolio, sesers) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, gimimo data;
6.2. kiti vaiko duomenys (esant būtinumui – vaiko neįgalumas, brolių ir (ar) seserų mokymasis mokyklose);
.3. kita informacija:
8.3.1. informacija apie tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) atliekamą privalomąją karo tarnybą;
6.3.2. informacija apie tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) pajamas, socialinę pašalpą;
6.3.3. informacija apie vaikui privalomą ikimokyklinį ugdymą;
6.3.4. informacija apie šeimai taikomą atvejo vadybą;
6.3.5. informacija apie vaikui pritaikytą maitinimą;
6.3.6. informacija apie tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) kasmetines atostogas, nuotolinį darbą, papildomą poilsio laiką, darbo grafiką.
7. Prašymai dėl suteiktų mokesčio lengvatų peržiūrimi einamų metų spalio 1 d. Tėvai (kiti teisėti vaiko atstovai) pateikia prašymą dėl taikomos mokesčio lengvatos tęsimo.
8. Prašymai, kurių pagrindu taikomos vienos dienos atlyginimo už maitinimo paslaugas nemokėjimas, pateikiami lopšelio-darželio direktoriui ne vėliau nei iki paskutinės einamo mėnesio darbo dienos (žr. skiltyje „Paslaugos“ „Paslaugų kainoraštis ir mokesčio lengvatos“).

Kas yra žaidimas?

Žaidimas – pagrindinis vaiko gyvenimo ir ugdymo(si) metodas, svarbi vaiko kultūros dalis. Žaisdami vaikai atskleidžia savo patirti, kaupia ją, išgyvendina įvairius vaidmenis, išreiškia jausmus ir emocijas, sprendžia problemas, įveikia sunkumus, atrastus veiklos būdus pritaiko naujose situacijose, kuria bendravimo situacijas ir kt.

Pagrindine vaiko veikla žaidimai laikomi ne dėl to, kad vaikas daugiausia laiko žaidžia, bet todėl, kad žaidimas sukelia didelių ir svarbių vaiko psichikos pakitimų, paveikia visą jo raidą Žaidimas atskleidžia, ar vaikas vystosi tinkamai.

Stebint žaidžiantį vaiką ir vertinant jo žaidimą vadovaujantis tam tikrais kriterijais, galima nustatyti normalią arba ne visai žaidimų raidą, o pagal ją ir vaiko raidos ypatumus. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį ir veiklos įgūdžius, mąsto ir sprendžia įvairiausias problemas.

Žaisdamas vaikas įpranta atlikti veiksmus, kurie jam bus reikalingi vėliau savarankiškame gyvenime, o lavinami įgūdžiai jį geriau parengia būsimajam darbui. A. Gučo (1994) teigimu, žaidimai organizuojami taip, kad vaiką ilgainiui įtrauktų į darbą, į tikslingą siekimą atlikti kokį nors uždavinį. Vaikui augant, suaugusieji turėtų atrinkti vis sudėtingesnių žaidimų, pratinti siekti labiau apibrėžtų tikslų. Taip žaidimas palaipsniui virstų darbu. A. Grybauskienė, R. Vasiliauskas(1985) išskiria šiuos žaidimo ryšio su darbu aspektus:

  • žaidžiant formuojasi savybės reikalingos darbui: valia, atidumas, tikslo siekimas;
  • žaidžiant mokomasi atskirų darbo veiksmų ir būdų, formuojami darbo įgūdžiai;
  • žaidžiant žaidimus, kuriuose vaizduojamos įvairios suaugusiųjų žmonių veiklos rūšys, įgyjama žinių apie darbą, profesijas, žmonių darbo santykius;
  • žaidimui pasigaminama reikalingų žaislų, jie prireikus taisomi;
  • žaislai tvarkomi, valomi, plaunami, mokomasi visada sutvarkyti savo žaidimų vietą;
  • darbui suteikiama žaidimo forma, pvz., tvarkoma aikštelė pamėgdžiojant suaugusiųjų darbo organizaciją.

Žaidimui grupėje tenka labai reikšmingas vaidmuo ugdant vaiko asmenybę. Žaidžiant vaiko patiriami įvairūs jausmai padeda jam vystytis kaip individualybei ir kaip kolektyvo nariui. Grupiniame žaidime jis gali identifikuoti save su kitais vaikais, išmoksta prisiderinti prie kitų. Grupėje greičiau pastebimos gerosios ir blogosios asmens savybės. Žaidžiant išryškėja vaikų visuomeniškumo bruožai.

Žaisdami keliese, vaikai turi laikytis žaidimo taisyklių, paklusti bendriems reikalavimams. Taip mokosi susivaldyti, derinti savo veiksmus su viso kolektyvo veiksmais, susitarti, riboti individualius norus ir impulsus, taigi žaidimai yra ir vaiko valios, atsakomybės ugdymo priemonė. Moko padėti vienas kitam, būti kultūringiems, nuoširdiems (I. Butautienė, A. Paulavičiūtė, 2003; Z.Kontautienė,1985; A. Gučas,1990).

Žaidžiant lavėja vaiko fizinės ir psichinės savybės, jis įgyja ir pagilina įgytas žinias, nes geriau pažįsta tikrovę, ją perkuria. Žaisdamas siužetinius žaidimus, vaikas perpranta profesijų vaidmenis, mokosi bendrauti, formuojasi valingą elgesį. Žaidimai ugdo įvairias savybes, kurių prireiks ateityje (V.Indrašienė,2004; A. Gučas, 1990; I. Butautienė, A. Paulavičiūtė, 2003). Parengė: Auklėtoja Rima Ručinskienė (Pagal V. Gudžinskienės, A. Palaimaitės straipsnį, žurnalas „Žvirblių takas“).

Kodėl svarbu lavinti smulkiąją motoriką?

Mokslininkų nustatyta, kad tarp miklių pirštukų ir sklandaus kalbėjimo, mąstymo yra glaudus ryšys. Todėl, jeigu norite, kad vaikas lavėtų, mankštinkite pirštukus, nes išlavėję pirštukai padeda vaikams gražiai rašyti. Rašymui padeda ir visi pratimai, skirti pečių, nugaros, rankų raumenų stiprinimui. Siūlome užduotis rankų judesiams lavinti:

  • Užsukti ir atsukti kamštelius.
  • Rankas uždaryti, atidaryti (diena, naktis).
  • Dirbti su volu (suka, vynioja).
  • Dirbti su moliu, plastilinu.
  • Tampyti gumą.
  • Užsegti ir atsegti sagas.
  • Lamdyti popierių tarp delnų, pirštų.
  • Sukti medvarščius.
  • Rankšluostį ištiesti ir pirštais surinkti į delną. Paleisti ir vėl surinkti.
  • Atversti pirštais monetas.
  • Užtraukinėti užtrauktukus.
  • Monetą perleisti per rankas, pasukti kaip sukutį.
  • Iš plastilino pasidaryti daug mažų rutuliukų ir vieną didelį. Juo surinkti mažus rutuliukus. Rinkti greit: takšt, takšt, takšt.
  • Nueiti pirštukais pieštuku nuo pradžios iki galo ir grįžti atgal.
  • Dviems vaikams sėdėti vienas prieš kitą, ar su suaugusiu ir pirštukais eiti vienas pas kitą į svečius.
  • Karpyti žirklėmis paveikslėlius, reklamas ir pan.
  • Sukti buteliuką. Kiek ratų apsisuks? Galima į butelį įpilti vandens (bus sunkiau).
  • Caksėti pirštais. Jei neišeina, ant sulenktos kortelės priklijuoti butelio kamštelius.
  • Kaišioti pagaliukus (gali būti dantų krapštukai) į skylutes (indas su skylutėmis). Gal tai ateivių laivas?
  • Vienkartiniais švirkštais (didesniais, mažesniais) švirkšti vandenį.
  • Sagstyti skalbinių segtukus.
  • Rinkti pincetu vatos gumuliukus. Galima rinkti raudonus, mėlynus. Apsunkinant užduoti, gali surinkti bulvių traškučius.

Su smulkiąja motorika siejama viskas, ką mažasis, pažindamas aplinką, čiuopia rankomis – griebia, lipdo, piešia, stato, dėlioja, kerpa, veria, ima, deda, žaidžia, konstruoja, lanksto, minko, piešia rankomis (pirštais) ir panašiai.

Nuo gimimo iki ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos raida formuojasi būtent per šiuos pirmuosius 5-erius metus. Ankstyvajame amžiuje aktyviai formuojasi neuroninės jungtys, jos atsakingos už vaikučio kalbos raidą. Šiame tarpsnyje vaikas labai imlus naujovėms – tyrinėja dar neatrastą pasaulį ir nori kiekvieną dieną išmokti kažką naujo, neatrasto ir nepatirto. Dauguma žmonių tikrai girdėję, kad smulkioji motorika ypač svarbi ugdant vaiką.

Ankstyvajame amžiuje jau galima vaikučiui masažuoti rankelę, švelniai spausti pirštukų pagalvėles, glostyti mažylio plaštaką, lankstyti pirštelius.

Paaugęs vaikas ima domėtis ir atkartoti ką darote Jūs, tada jau galima pradėti nuo pirštų miklinimo žaidimų. Skatindami vaiką miklinti pirštukus, padėsite atžalai greičiau ir sklandžiau išmokti kalbėti. Pradėti galite nuo paprastesniu žaidimų, nereikalaujančių greito pirštukų judesių keitimo. Tinka rodymas į dangų, žemę, saulę namą ir panašiai.

Vėliau galima pasiūlyti sudėtingesnių žaidimų, kai jau reikia abiejų rankyčių delnais padaryti stogelį, ratą, dėti plaštaką ant plaštakos ir panašiai. Po truputį galima rodyti sudėtingesnes kombinacijas, kaip judinti smilių, paskui nykštį, atlikti kombinacijų sunertais pirštais, mėginti juos judinti. Galima sugalvoti žaidimų pirštukais su medžiagų skiautelėmis ar gamtos teikiamomis gėrybėmis.

Tėveliai ar pedagogai žino savo vaikučio galimybes, tad ugdyti reikia atsižvelgiant į tai.

Pirštelių miklinimas – tiesiogiai susijęs su geresniais vaiko kalbos įgūdžiais, miklesniais pirštukais, o tai gerina plaštakos, riešo, rankų ir akių koordinaciją. Taip pat ugdo vaiko dėmesį, gebėjimą susikaupti, kantrybę, lavina atmintį, padeda atpalaiduoti rankytes, mažina protinį nuovargį, stimuliuoja smulkiųjų raumenų impulsus, bei padeda geriau suvokti aplinką.

Koks turi būti vaikų skaičius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-93 Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktu, vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (toliau – grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytas vaiko ugdymo sąlygas. Grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant šioje higienos normoje pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus:

1. grupėse nuo gimimo iki 1 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai;
2. nuo 1 iki 2 metų – ne daugiau kaip 10 vaikų;
3. nuo 2 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų;
4. nuo 3 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 20 vaikų;
5. nuo gimimo iki 3 metų – ne daugiau kaip 8 vaikai;
6. nuo gimimo iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 10 vaikų;
7. nuo 1 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 12 vaikų;
8. nuo 2 metų iki pradinio ugdymo pradžios – ne daugiau kaip 16 vaikų.

Ką vaikai veikia lopšelyje-darželyje?

Visos lopšelio-darželio vaikų grupės turi dienos ritmą (režimą), kuriuo vadovaujantis organizuojamos veiklos vaikams. Vaikai, žaisdami įvairius žaidimus, tyrinėdami, keliaudami, stebėdami aplinką, piešdami, kurdami, tardamiesi ir diskutuodami su draugais ir auklėtoja, dainuodami, sportuodami vaikai pažįsta pasaulį ir mokosi būti orūs, smalsūs, bendraujantys, sveiki, kuriantys ir sėkmingi.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą „Ežerėlio vaikų pasaulis“ integruojant inovatyvius ugdymo metodus, būdus, šalies ir tarptautinius projektus bei neformalųjį ugdymą (būreliai), kurį renkasi tėvai.

Organizuojant vaikų ugdymą vadovaujamasi pažangių užsienio ir šalies sistemų praktikomis – į vaiką orientuoto visuminio ugdymo, darnios plėtros, Reggio Emilia, kūrybos proceso integralumo teorijų, konstrukcionizmo, universalaus ugdymo dizaino sinteze.

Į ikimokyklinį ugdymą žvelgiama iš vaiko perspektyvos – vaikas pripažįstamas kaip savo poreikius, interesus bei patirtį turinti individualybė, gebanti autentiškai mokytis ir kaupti patirtį dialoginėje sąveikoje su pedagogu ir kitais vaikais.

Priešmokyklinio amžiaus vaikai ugdomi pagal Priešmokyklinio amžiaus bendrąją programą, žaidimas išlieka pagrindine priešmokyklinio amžiaus vaiko veikla.

Kaip išmokyti vaikus orientuotis pasimetus?

Net ir atsakingiausiems tėvams gali atsitikti, kad jų vaikas užsisvajojo ir nuėjo kiton pusėn, jis gali dingti vos akimirkai nukreipus dėmesį kitur.

Pradėkime nuo to, kas gali padėti išvengti pačios vaiko pasimetimo situacijos. Tarkim, jei mažylis mėgsta bėgioti, jaučiasi laisvai ir vis nubėga per toli, žmonių pilnose vietose kuo dažniau naudokimės vežimėliu.

Jei vaikas nori vaikščioti, bet nenori laikytis įsikibęs rankos, apsvarstykime vaikiškus dirželius. Jie tvirtinasi prie kuprinių arba petnešų principu. Abejojate dėl nemalonių žvilgsnių ar komentarų? Patikėkite, jie tikrai neverti vaiko ir jūsų išgąsčio pasimetus.

O jei rankos užimtos (gal nešamės pirkinius ar laikome mažylį), prisekime prie kelnių kilpos dirželį, tokį, kokie paprastai naudojami renginiuose, akreditacijos kortelei prisegti. Vaikams dažnai daug smagiau įsikibti į tokią kilpą ir keliauti kartu.

Būtinai aptarkime su vaikais, kad ir kokie maži jie būtų, kodėl prašome likti šalia, kodėl nesaugu nueiti per toli. Gana anksti verta pasakoti apie „nesaugius žmones“: pasaulyje gyvena daugybė žmonių. Dauguma jų,  linki vieni kitiems gero. Tačiau yra ir kitokių, nesaugių žmonių, kurie gali išgąsdinti vaikus, apgauti ar netgi pagrobti. Būtent todėl svarbu, kad visada nueitum tik tiek, kad matytum mamą/tėtį ar kita suaugusį žmogų, su kuriuo esi.

„Atrodo padarėme viską. Ir nepaisant to, kartais nutinka tai, kas nutinka. Ir geriausia tam pasiruošti iš anksto, bei kartu su vaiku aptarti gaires – kaip elgtis, kad kuo greičiau rastume vienas kitą“ – pasakoja tėvystės koučerė D. Šafranauskė.

Ieško – tėvai. Lik vienoje vietoje.

Tai pagrindinė taisyklė, kurią turėtume vaikui kartoti nuolat nuo pat tada, kai jis pradeda vaikščioti: “Jei nematai mamos/tėtės tiesiog sustok ir stovėk. Mes tave surasim”.

Pasimetus, vaiko galvoje kyla įvairių minčių, viena dažniausių – eiti namo! Todėl kartais paieškų teritorija gali stipriai išsiplėsti, o tai tikrai nepagreitina radimo.

Taip pat akcentuokime, kad privalai likti ten, kur pasimetei, net jei kažkas iš suaugusiųjų kvies eiti kartu. NE! Mes tave rasime, nes visada lengviau rasti tiesiog vietoje stovintį vaiką.

Į ką kreiptis pagalbos?

Likus ten, kur pasimetei, antras žingsnis – kreiptis pagalbos. Tačiau į ką? Du tinkamiausi variantai: tam tikros vietos darbuotojai (juos galima pažinti iš aprangos) arba šeimos/tėvai su vaikais. Kas jau kas, o vaikus auginantys žmonės geriausiai pasirūpins ir pasimetusiu vaiku. O taip pat ir vaikui bus aišku, kai jis žinos konkrečiai, prie kokių žmonių eiti.

Ką sakyti?

Kuo anksčiau išmokysime vaiką pasakyti savo, savo mamos, tėtės vardą bei pavardę, tuo lengviau jam bus pagelbėti pasimetimo atveju.

Jei vaikas dar nekalba, bet turi noro vis pabėgti arba keliaujame užsienyje, priklijuokime vidinėje drabužių pusėje lipduką su vaiko vardu ir tėvų telefono numeriu. Arba įdėkime į vidinę kišenę raštelį su kontaktais. Būtinai pasakykime vaikui, kad pasimetus, parodytų šį raštelį. Mokykime vaiką, kad jis pasako, jog pasimetė, pasako savo vardą, BET lieka vienoje vietoje, kol suaugusieji praneš apie pasimetusį vaiką.

O jeigu…

Kuo labiau vaikui pažįstama viena ar kita situacija, tuo mažiau ji gąsdina. Todėl vis pažaiskime „O jeigu pasimestum…“ žaidimą. Ką darytum? Į ką keiptumeisi pagalbos? Ką sakytum?

Turėdami laiko, prisėskime su vaiku judrioje vietoje ir paprašykime parodyti, kurie žmonės, jo nuomone, būtų tinkami kreiptis pagalbos. Padiskutuokite kodėl ir dar kartą priminkite pagrindines pasimetimo taisykles.

O ką tuo tarpu daryti mums?

Natūralu, kad tokioje situacijoje, baimė paralyžiuoja. Todėl įkvepiame, iškvepiame ir pasistengiame išlaikyti šaltą protą – mums jo tikrai prireiks. Pirmiausia, grįžkime atgal, tuo keliu, kuriuo ėjome, jei vaikas laikosi nejudėjimo susitarimo, netrukus jį rasime. Garsiai šaukime vaiką vardu. Tikiu, kad galime perrėkti šurmulį ir taip padidinti tikimybę, kad vaikas mus išgirs. Jei per 5-10 minučių vaiko nerandame, praneškime apie jo dingimą. Prekybos centre tai gali būti apsaugos darbuotojai, kitur – kreipkimės į policiją. Kartais tėvai vengia pranešti dėl įvairių įsitikinimų, tačiau kuo anksčiau į paiešką įsijungia pareigūnai, tuo didesnė tikimybė saugiai rasti pasiklydusį mažylį.

Atsirado!

„Kad ir kokie jausmais užplūstų pamačius savo vaiką, susitelkime tik į džiugesį. Dabar ne laikas moralizuoti, barti, priekaištauti. Pareigūnai pasakoja, jog kartais randa pasimetusius vaikus, kurie supratę jog nesilaikė tėvų prisakymo būti šalia ir pasiklydo, slepiasi, bijodami bausmės ar tėvų pykčio. Todėl visus pamokymus atidėkime ramiam laikui namuose, kai emocijos bus nurimę“ – rekomenduoja Mylu.lt platformos tėvams kūrėja Dovilė Šafranauskė.

Ką reikėtų žinoti apie mažylį iki 3 metų?

Mažylis nuo 1-erių iki 2-ejų metų

Šiame amžiaus tarpsnyje keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, pradeda statyti kaladėles, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus – mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę – kaip mašiną. Džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jeigu teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Pasirūpinkite, kad vaikai turėtų jų amžiui tinkamų žaislų, pvz., žaislinę šluotelę, keptuvių, puodų. Kiti žaislai, kurie patiktų 1-2 metų vaikams:

  • spalvoti kamuoliukai;
  • kaladėlės, dėžutės, indeliai;
  • storos kreidelės ar flomasteriai;
  • gyvūnų ar žmonių figūrėlės ir lėlės;
  • žaislinės mašinėlės ir traukiniai;
  • įvairios formos rūšiavimui;
  • nesudėtingos dėlionės;
  • žaislai, kuriuos galima traukti arba stumti.

✓ Dalyvaukite vaiko žaidimuose. Tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.

✓ 12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai. Klausinėkite: „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Stenkitės save sutvardyti ir netaisyti vaiko tarimo.

✓ Šio amžiaus vaikai jau gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti ribas – kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų. Todėl labai svarbu aiškiai nustatyti taisykles bei reikalavimus ir nuosekliai jų laikytis patiems.

Vaikas nuo 2-ejų iki 3-ejų metų

Vaikai tampa vis labiau savarankiški ir nepriklausomi. Mažylio norai gali staiga pasikeisti: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu – bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo.

✓ Suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite tai daryti, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Pasidžiaukite vaiko savarankiškomis sėkmėmis ir atradimo džiaugsmais. Paguoskite ir kantriai užjauskite, kai jam nesiseka, nepavyksta nauji „sudėtingi“ darbai. Niekada nešaukite, nebauskite ir negėdinkite, jeigu kas nors nepavyksta.

✓ Apie antrus metus vaikai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų iki kada vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais – kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.

✓ Šiuo metu vaikui svarbu judėti. Judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti bei pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų ir šokinėja per balas ar ant lovos. Pasirūpinkite, kad judėjimas būtų saugus ir smagus tiek jūsų vaikui, tiek jums.

✓ Dvejų metų vaikai pajaučia savo galias, autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintys patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Nors suaugusiojo akimis žiūrint, jie dažnai atrodo neteisingi, bet vaikui yra labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo. Mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Padėkite vaikui šioje sudėtingoje situacijoje, kai norisi jaustis galingu, bet tuo pat metu reikia paklusti mamai. Pasiūlykite vaikui realius pasirinkimus, klausdami, pvz., „ar pats ausies batukus į lauką, ar man padėti“.

✓ Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Aiškiai ir konkrečiai pasakykite, kas yra neleidžiama. Pastebėkite, konkrečiai įvardinkite ir skatinkite tinkamą elgesį, kad vaikas aiškiai žinotų, koks elgesys yra geras ir patinka tėvams ar kitiems suaugusiems, girkite konkretų elgesį, o ne vaiką apskritai.

✓ Šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes. Jūs galite padėti savo vaikui jas įveikti. Pirmiausia turite vaiko baimes priimti kaip realias. Niekada nesijuokite ar neignoruokite vaiko baimių. Kai įmanoma, stenkitės atitraukti vaiką nuo gąsdinančios situacijos, o kai nusiramina, pasikalbėkite, išklausykite, kaip mažylis jaučiasi. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis. Vaikas žinos, kad gali jūsų prašyti pagalbos.

 

 

 

 

 

 

 

Informacija atnaujinta — 2022/11/17 | << ATGAL

Šiaulių lopšelis-darželis „Ežerėlis“
Įstaigos kodas  290526190
A. s. LT687180000001130954
AB Šiaulių bankas, kodas 71800

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Direktorė – Rita Daubarienė

Ežero g. 70, LT-76244 Šiauliai
Tel. (8-41) 523 827
El. p. darzelis@ezerelis-siauliai.lt

2023 © Šiaulių l-d „Ežerėlis“
Versija neįgaliesiems